Istorija
HANZA LYGA
Senoji , istorinė Hanzos Lyga buvo Šiaurės Vokietijoje gyvenusių pirklių iniciatyva sukurta
prekiaujančių miestų sąjunga, apėmusi apytiksliai 70 didelių ir 130 mažesnių miestų. Ši
sąjunga buvo išplitusi net 20 Europos šalių ir gyvavo nuo XIII iki XVI
šimtmečio. Hanzos Lyga valdė didžiąją dalį tarptautinės prekybos Šiaurės Europoje,
Hanzos pirkliai tiekė Vakarų ir Centrinei Europai iš Šiaurės ir Rytų Europos
prabangos prekes, maistą ir žaliavas: kailius, vašką, javai, žuvį, linus, kanapes, medieną,
ir medienos statybos produktai, tokius kaip degutą, dervą ir potašą. Iš Vakarų ir
Pietų į Šiaurę ir Rytus jie gabeno audinius, metalo gaminius (ypač ginklus), ir prieskonius.
Lyga buvo tiek galinga, kad įtakojo daugybės karalysčių ne tik ekonominį, bet ir politinį bei
kultūrinį gyvenimus.
KAUNO HANZOS KONTORA
Nuo XIV a. pabaigos daug didesnės ekonominės
reikšmės Lietuvai įgyja jos prekybiniai santykiai su Karaliaučiumi ir, ypač, su Dancigu
(Gdansku), kuris tapo žymiausiu Hanzos miestu visoje šiaurės ir rytų Europoje. Pirmieji
Lietuvos su Dancigu prekybiniai santykiai žinomi jau XIV a. pabaigoje. Vytauto laikais tarp Dancigo
ir Lietuvos užsimezgė nuolatinė prekyba. Vandens keliu: Nemunas - Kuršių marios - Deimė
-Prieglius - Aistmarės - Vysla nepaprastai pigios Lietuvos žaliavos keliaudavo į Dancigą ir duodavo
tarpininkui didelį pelną. Kad geriau būtų galima naudotis Lietuvos teikiamomis pigiomis prekėmis,
prie patogaus upių susisiekimo Kaune buvo įkurta Hanzos kontora. Kauno Hanzos kontoros pagrindinės
išvežimo prekės buvo vaškas, kailiai, odos, medienos ruošiniai, pelenai,
derva, nuo XV a. pabaigos javai. Į Kauną būdavo pristatomos tokios prekės, kaip druska, kurios
negalėjo atstoti jokie pakaitalai, o taip pat geležis, jos dirbiniai ir gelumbinės medžiagos.
Hanzos pirklių kontora veikė Kaune iki XVI amžiaus vidurio ir tai buvo šlovingiausi ir
garbingiausi vakarų Europos didmiesčio Kauno laikai.
NAUJOJI HANZOS SĄJUNGA
Naujoji Hanza sąjunga buvo įkurta 1980 metais. Tai ekonomiškai ir politiškai aktyvių,
siekiančių bendradarbiauti ir kadaise priklausiusių senajai istorinei Hanzos Lygai miestų
organizacija. Šiuo metu ji vienija daugiau nei 170 Europos miestų. Pagrindinis šios
organizacijos tikslas: atgaivinti Europos MIESTO - savivaldos idėją, grindžiant ją istoriniu
paveldu ir skatinant miestus - narius visapusiškai bendradarbiauti. Tai įtakos visuomenės
istorinės sąmonės raidą ir MIESTŲ kultūrinės, ekonominės ir politinės patirties mainus. Naujoji
Hanza siekia būti solidus įnašas į ekonominę, kultūrinę, socialinę ir municipalinę vienybę
Europoje, ir tokiu būdu sustiprinti miestų bei savivaldybių savisupratimą. Tokia Hanza
organizacijos vizija padiktavo sąjungos veiklos prioritetus:
- Viešieji ryšiai ir bendra veikla, pabrėžianti bendrus Hanzos miestų bruožus.
- Kultūros ir tradicijų mainai.
- Ekonominių ir prekybos kontaktų stiprinimas.
- Jaunimo įtraukimas į sąjungos veiklą.
TARPTAUTINĖS HANZA DIENOS
Viena svarbi užduotis visiems MIESTAMS nariams yra iš naujo save atrasti kaip
Hanza sąjungos dalį. Dar svarbiau yra, šį naujai atrastą faktą palaikyti, skleisti ir
populiarinti. Šiai užduočiai palengvinti Hanza sumanė visuotinę šventę -
„Tarptautines Hanza Dienas". Kasmet, kuris nors MIESTAS narys yra paskiriamas tarptautinės
Hanza dienų centru ir į jį savaitei suvažiuoja tūkstančiai dalyvių iš miestų partnerių.
Kiekvienas miestas stato savo paviljoną ir pagal išgales pristato savo miesto kultūros,
ekonomikos ir socialines vertybes. Dauguma MIESTŲ narių ne tik kasmet dalyvauja tarptautinėse Hanza
dienose, bet ir organizuoja savo vietines Hanza šventes.
HANZA ŠVENTĖ KAUNE
Kaunas nuo 1991 metų yra vienintelis miestas Lietuvoje priklausantis tarptautinei miestų sąjungai
„Naujoji Hanza". Kaunas kasmet sėkmingai
pasirodo ir pristato savo virtuvės, tautodailės, muzikos, teatro ir t.t. paveldą kasmetinėje
sąjungos šventėje „Tarptautinės Hanza dienos". Be to nuo 2005m. kasmet rugpjūčio
pabaigoje į Kauną suvažiuoja minios iš visos Lietuvos, kad galėtų pasigrožėti
išskirtiniu Kauno senamiesčiu ir, kas svarbiausia, pasinerti į viduramžius: pasimatuoti
šarvus, pažaisti viduramžių žaidimus, paskanauti senosios Europos patiekalų, pasiklausyti
trubadūrų dainų, pamojuoti kardu, stebėti nakties dangų nuspalvinusį fejerverką ir daug, daug
daugiau.
Per ketverius metus šventę organizuojanti Viešoji įstaiga „Hansa Kaunas" kartu
su Kauno miesto savivaldybe sugebėjo pasiekti, kad šventė būtų žinoma ne tik Lietuvoje, bet
ir už jos ribų. Dabar tai yra prioritetinis Kauno miesto renginys turintis savo iškirtį
veidą, tradicijas ir minias ištikimų sirgalių.
Šventė išsiplėtė: jos scenoje pasirodė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjai:
iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Norvegijos ir Olandijos.
Buvo išleisti trys dokumentiniai filmai. Didėjo finansavimas, gausėjo rėmėjų ratas.
Akivaizdžiai padidėjo Kauno miesto savivaldybės ir LR vyriausybės asignavimai šiai
šventei.
|